Artėjant didžiajai mokyklos šventei( į kurią man pirmą sykį nereikia), apėmė visiškai žlugdanti depresija. Ta 12 metų rutina tapo tiesiog savaime suvokiamu reiškiniu, todėl labai keista nepirkti pieštukų, trintukų ir kreidelių prieš rugsėjį. Pagaliau susigyvenus ir netgi apsipratus su paauglyste, ji tiesiog baigiasi pačioje laimės viršūnėje, kai turi pilnametystę, legalų alkoholį, teises , dalį sveiko proto ir kai galvoji"va dabar tai pagyvensiu", tau reikia apleist tėvų namus, pakuot tašes, "sėst ant savo šiknos" ir per naktį tapti atsakingam, protingam ir žinančiam, ko nori iš gyvenimo. man iki rugsėjo pirmosios liko visas mėnesis ir aš jaučiuosi žmogus be statuso.kai visi tik ir čiauška apie lsp, butus, nuomas, kraustymąsi, man belieka guostis, kad Albione bus geriau, nei Marijos žemėj( čia žinoma apie Marę) ir kad laukia didžiausia gyvenimo adventurė. O vilčių aš dedu daug: susrinkt visą negautą vyrijos dėmesį, išmokt naujų kietų dalykų ir apsiprast su buitim. Taigi, kol dar yra laiko, atsidžiaugiu lietuvišku volfu ir tėviškės laukais. Mėkit mokyklą, kol galit, ir gerai mokykitės. Te nenuvysta rytoj gėlės ir nesiglamžo uniforminiai švarkai.
Nadia
2009 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis
2009 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis
2009 m. rugpjūčio 20 d., ketvirtadienis
2009 m. rugpjūčio 15 d., šeštadienis
2009 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis
Gražus atspalvys



Šiandien sėdėdama kirpykloj pagalvojau, kaip žmogus gyveni ir vis nori permainų, kad ir tokių,kurios žada Iced Chocolate, bet pažvelgus tiesai į akis matom į black raven 203 veidrodyje. Per savo ilgą plaukų dažymo istorija supratau, kad yra tik trys plaukų spalvos- geltona, juoda ir ryža, t.y. viskas, kas lorealio paletėj yra tarp juodos ir geltonos. Liūdniausia, kad ilgainiui ta ryža vis vien pavirsta į juodą ir vėl laukia užburtas šviesėjimo-tamsėjimo ratas. Galbūt palaikysite mane tuštybės karaliene, bet pardon kokia industrija gyvuoja dėl tų kelių kuokštų ant piliečių galvų. Visas pasaulis margina savo galvas norėdami pasikeitimų, paslėpti žilas šaknis ar tiesiog norėdami panaikinti prisiminimą apie ex vaikiną, kuris taip mėgo natūraliai pilkas jūsų kasas. Tikriausiai vienas geriausių jausmų yra nusidažyt šaknis, gaut tos stebuklingos spalvotosios chemijos į savo plauko folikulus ir visai nesvarbu, ar esi Marytė, dažanti savo plaukus joanne dažais už 3.99 ir suteikiančiais nuostabų baklažano atspalvį, ar ponia Valentaitė pas rimdžių dažanti kasas aukso dulkėmis. Taigi, gink Dieve nelinkiu paškudint savo plaukų visokia kvarba, kuri už savaites nusiskalbia ir nebeblizga, bet tiesiog noriu dar kartą pasidžiaugt kirpyklomis ir jų teikiamais malonumais. Te atsiranda spalvų nykiuose lietuvaičių gyvenimuose.
p.s. senei matėm gražių vyrų, prie šios grožio temos segu keleta.
2009 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis
viktorije netikėtose erdvėse!
2009 m. rugpjūčio 7 d., penktadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)