kerta per čeinyką

nu va štai atkeliavo saulutė ,pabudindama svietą, išaušo kalendorinis pavasaris ir liaudis įgavo gyvenimo viltį. mano jauni, žavūs ir perspektyvūs klasiokai vis dažniau pradeda žiopsot nelabai razumnais veidais į šeštos pamokos galą, tada bėga kiek kojos neša į kultūrkės aikštelę, sėda į mamyčių golfus su automatais ir lekia kloniais laukais grojant lady gagai. paskutiniai bandymai susikaupt ir vaidint akademinį jaunimą baigiasi ties pirma žalesne pievute ir mp3  išmesta eiline paaugliška dainuke. vos temperatūra pakyla virš 10 laipsnių, tuoj visi meta visą žiemą tarnavusius sniegynų  batus ir griebia sporbus, idant igautų pseudo nerūpestingą atspalvį savo įvaizdyje. netikėtai atsiranda laiko vakare, vis dažniau jaunuoliai pradeda šliaužiot parkuose ir slapta imtis su nauju pavasario loveriu jau pradžiūvusiame paupy. o aš jau trinu rankutes ir laukiu tokio išsvajoto dvirkų sezono, kai žaliabarštis pripučia padangas ir tada žiba mano aliuminis dyfas saulutėj, ir taško visas kauno gatvės balas.

žinodama šitą visuotinę beprotystę, linkiu nepamest galvų ir susiimt iki vasaros, kol nesugriuvo akademinis gyvenimas. o asmeninis puikiai rutuliosis birželio pabaigoj tvarkant visus uždraustus skysčius ir kitas degias medžiagas. 

Nadia