Kaip ir kiekvienąkart atėjus kažkokiai pusiau svarbiai šventei man iškyla daug neaiškumų ir nepasitikėjimo. Aš - senamadiškas žmogus, man šventė - Kalėdos, Nauji metai ir Vasario 16, o šita, taip vadinama moterų diena seniai kėlė įtarimus kad beesanti tik besidraskančių feminisčių išsireikalauta atseit parodyt vyram bobų jėgą ir primint kad dovanot gėles nupiepusias reik. Na, neapsirikau, pasirodo ji tokia ir yra. Nors, anot šaltinių jos ištakos siekia net antiką, kai šią dieną vyrai turėjo sustabdyt net karus bei kitus įvairius kitus eunuchų žaginimus dėl moteriškių, bet tikroji kovo 8 pradėta švęsti aršiai feministei Klarai Cetkin pasiūlius. Ir šiaip nuo seno kovo 8 buvo siejama su moterų mitingais bei protestais, o ne gėlėmis ir darbo kolektyvo vyrų bučiniais į skruostus. Ir šiaip kažkaip ši diena atrodo tokia vyrų pripažinta, kaip čia pasakius, iš gailesčio: "na, tegul sau turisi tą vieną dieną metuose, lygtai mum skauda"
Su visu šituo feminizmo reikalu bėda yra ta, kad iš tiesų dažnai yra reikalaujama ne lygių teisių, bet kone viršesnių.Aišku, kai moterys civilizuotesnėse visuomenėse nebuvo labai privilegijuotos, šimtmečiais kauptas maištas kunkuliuodamas išsiveržia visu pajėgumu. Ir gerai tikriausiai, nes dėl tokių va pavyzdžiui Klarų Cetkin, Elizabeth Cady Stanton ar Susan B. Anthony, dabar negyventumėm visuomenėj kur jau daugmaž lygios vyrų ir moterų teisės. Tačiau pažiūrėjus į dabartines kažkodėl visdar
second wave feminizmo idėjų persisunkusias pvz. Chicks on Speed bei panašias lesbian
riot grrrls kažkaip nežinau, nei šis nei tas, kai viešai mosikuojama papais bei kitaip draskomasi demonstruojant savo menkus ryškiaspalvius talentus ir jei kasnors išdrįsta tyliu balseliu tai sukritikuoti, iškart apšaukiamas seksistu bei šovinistine kiaule.
Kas dėl asmeninės mano nuomonės, tai turbūt labiau pritarčiau postfeminizmui su pagrindiniu jo šūkiu "moterys yra žmonės". Taigi mielos moterys, gvazdikų šįkart nuo manęs nebus, tiesiog palinkėjimas žydėti, kaip ir žydite kiekvieną dieną.
Jūsų Asta