.jpg)
pačiame paauglystės saulėlydy vis dažniau apima kokia tais nostalgija ar tai prabėgusių dienų ilgesys, vis dažniau grižti žmogus į apmastymus ir kitas nesamones, todėl ir man šį vėlų vienišą vakarą norisi prisiminti savų jaunystės apsėdimų teigiamumą.
kuo žavi šlapia fantazija:
1. apsėsties objektas nekankina tavęs klausimais kaip:"su kuo ten visą pusę minutės kalbėjai?; kas šiandien pietums? kodėl tu man nebeskiri dėmesio? kuo bloga mano kebra? kodėl mano mama negali gyvent pas mus?"
2.tiesiog nėra galimybės susipykti, nes dažniausiai tokie objektai yra matyti vieną kartą gyvenime arba kasdien, bet tik bekraštėj interneto erdvėj, todėl nėra kontakto- nėra ir konflikto.
3.galima susikurt visišką svajų pasaulėlį, net gi nebūtinai su apsėstim, tiesiog smagu žinot, kad ant svieto yra dar visiskai totally awesome padarų ir galbūt kada rasi kažką panašaus.
4.kaip svajonių išsipildymas galėtų būti dievuko pamatymas akis į akį arba greičiau akis į čiabatą.ir štai pradedi tikėt stebuklais, kai jaunuolis, kurio žingsnius į tuliką seki minutės tikslumu staiga netikėtai ir stebuklingai žmogiškai pradeda kalbinti ar dar įspūdingiau- siūlo kokią tais atrakciją!
ir esmė- kas nepasiekiama, tas visada atrodo tobula ir nepakeičiama ir ta nepasiekiamybė būna kaip koks variklis visko, kas dar atlikta ir galbūt įmanoma ką nors daugiau nuveikt, nes KAŽKAS jau tai padarė prieš 10 metų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą