sveiki visi gyvi po Kaledu. atejo ir praejo su visom silkem, kuciukais, 15 kalediniu dainu kanalu ir x factoriaus finalu. ir stai vel netiketai arteja vienas didziausiu metu baliu - naujakas! vel lauzai zmogus galva nuo lapkricio, pas ka cia isipaisyt su kuklia bonkele ir misraines bliudu. na, zinoma, jei esi super populiarus ir megiamas, tereikia issirinkti geriausia pasiulyma, bet tokiu zmoniu vienetai ir ne vieno mano pazistamo. taigi, ka daryti, uzklupus siai dilemai? as simet planuoju labai sekmingai gert sampe ir ziuret viska, ka rodo karalystes televizija. visai kaip vaikystej, kai laukdavom lnk ziburelio ir 12 nakties eidavom su tevu saudyt petardu. o kaip jus zadat pasitikt desimtmeti nuo mileniumo?
ne tik kad sugadina visokius šustrus filmus savo pasirodymu (kaip antai Office Space, The Good Girl ir kitus) bet dar ir atsakinga už to žiauraus milleniumo laikų vidutinio ilgio iškarpymo atėjimą į madą
Nu gi va neturi ka veikt zmogus, tai bent filmu paziuri (vietoj to, kad mokytumeisi). Stai ir as pagaliau paziurejau 'Paper Heart' su Blykeriu is Juno. Pasirodo, cia rimtas reikalas, ta merginuke is Paper Heart ir jis tasesi 3 metus! Nu tada jis pajuto slove (ar siaip gavo per Juno) ir ja mete. O gaila, nes man ta Charlyne patiko. Blykeriui jau 21, nors vis vien atrodo kaip 16. Ir kiekvienam filme jis Blykeris: toks pat lopas ir nesusivokiantis situacijoj. Ir siaip man jis toks sulytas suniukas, nors ir bando imt beibes(nesekmingai). Tai va, jei noresit fono prie naktipieciu - rekomenduoju, vien del bendro isprusimo verta.
Ne nu aišku aš kaip kokia 13kos neiškenčiau ir pažėjau tą tvailaito camripą (pardon , Liuba, nesusiturėjau, ale jis buvo padorios kokybės dar) ir pasipiktinau:
1)Keunė Bela jau tik kai atsilaisvino ansyk visas miestas krc puola asistuot jai, visi nuo dūchų klasiokų iki visų kitų, net koktu, lygtai vienintelė merga ten mieste būtų, o ta nebūtų lopė jei nepradėtų maištaut ir liūdėt (sėdėt prie atskiro stalo valgykloj). Ir išvis tiek jai ten tas edvardas ir rūpėjo kai ansyk susidėjo su indėnu (apie jį vėliau) ir pasinaudojus juo kaip reboundu, sau paskui ramiai gyveno toliau. o žinot kodėl jos minčių vampyrai negali skaityt? Ba pas ja nieko galvoj nėr.
2)Indėno updeitas - toks pats lievas ir nereikalingas kaip naujas feisbukas arba skype 4.1.0.179. Ne nu, buvo gražus indėnas su ilgais plaukais, paveldas, viską, , o dabar, matyt dėl to kad reikėjo kompensuot scenų su edvardu stygių ir patenkint aistras mergų, kuriom nepatinka išdžiūvėliai su britišku akcentu, tai nai! išrengė jį ir nukirpo. nu krc dabar atrodo tai kaip audrina iš "The Hills", jokio žavesio ir čiabuvių mistikos.
o ir iš viso paskutinė filmo scena nuvarė į neviltį, kas čia dabar? tikėjausi atomazgos šiokios tokios, o ne dar didesnės susukties
Atsimenat vaikystes seriala "Trecias luitas uz Saules"? Ten vaidino toks Joseph Gordon-Levitt. Tada ,aisku, jis nieko nezavejo, nes vaiksciojo su bliudu ant galvos ir kitais trylikamecio atributais. Bet stai jis uzaugo! Ir visu groziu demostruojasi filme "500 days of Summer". Vyrukas tikrai neblogas, man net siek tiek panasus i amzina atilsi Heath Ledger. Aisku, personazas labai jau apeliuojantis i nelaimingu ir nemylimu mergaiciu sirdis ir sazines, todel nors sitas vyrukas galbut nera visiskai tobulas, bet jau ir mes link senatves dazniau realybe vadovaujames...
Tai stai paziurejau ir as pagaliau New Moon ir zinokit nusivyliau baisiausiai. Ar gali zmogus per metus sitaip nuprastet? Ir vienaip ziurejau, ir kitaip, bet nieko daugiau nei pries 20 metu palaidoto ir vakar iskasto lavono nepamaciau. Filmas, aisku, su problema, bet ir su vienu dideliu, ryskiu ir svieziu pliusu: ogi pernai metu ilgaplaukis indenas simet pavirto i vilku gaujos nari su tikriausiai labiausiai briaunuotu six packu. Nieko neprikisi, vyrukas pro antro auksto langa ilipa, dirbtini kvepavima padaryt moka ir megsta artuma. Nors siaip man tokie macho ne prie sirdies, bet nu kur desiesi zmogus, kai tau pries akis smekscioja raktikauliu ir muskulaturos kombinacija. Galit gincytis kiek norit, bet vyras - muras amzinai liks nacioline vertybe.
P.S. kadangi jis moka pasiverst i dideli vilka, tai cia augintinis ir vyras viename, geriau nei maxes akcija.
stai net ir HSM zvaigzdes subresta, gauna koki rimtesni vaidmeneli ir moja ranka juos issauginusiam Disney Channel. Stai ir Zacas Efronas, nupirkes savo pirmajai ir paskutiniajai(kol kas) meilei zieda uz eilinio lietuvio puses gyvenimo atlyginima, lipa i didziaja scena ir demostruoja beibifeisa su asimetriska grifka. pasidziaukim.
žmonės, nesipiktinkit ilgu tarpu kaip pleištas įsirėžusiu mūsų blogo archyve, na juk žinote daug darbų, daug rūpesčių (tinginystė, dvasinė ubagystė ir prokrastinacija), o ir šiaip sunkus....o, žiūrėkit, robertas patinsonas
Labas, labas, labas tariu jums, mano tarptautiniai gerbėjai. Štai jau mėnesis kaip tupiu tremty, tad pagalvojau, kad ką čia mėtytis trumpom skaipo žinelėm, geriau parašysiu kokią padorią apžvalgą. Jei reikėtų apibūdint dabartinę situaciją pora žodžių, sakyčiau "kentėt galima". Aišku, tarptautinė mokykla vis dar ganėtinai bauginanti, bet su kiekviena diena vis lengviau ten viską rast. Miestas irgi pakenčiamas, neįperkamieji topshopai ir kitos silpnadušių susibūrimo vietos rymo netoli viena kitos centre, kur ir yra mano mokykla. Aš gyvenu nelabai centre, bet iš principo ir dėl pinigų stygiaus nevažinėju autikais. Iki univero 15 min kažkur pėsčiom. Akis jau beveik priprato prie rasių įvairovės(ko negalėčiau pasakyt apie jų šnekamąją), nors mano kurse beveik visi balti. Iš esmės čia labai panašu į Lietuvą, yra vietinė maxė, akropolis(kuris čia maloniai vadinasi Victoria) ir kiti nacionaliniai atributai. Buitis smarkiai nespaudžia. Aišku, mano pižonai klasiokai išsigąstų ir pamestų savo starbuckso kavas uz 3 svarus sužinoję, kad aš sau gaminuosi valgyt ir perku pas babaikas bulves. Pramogų kolkas daug neapturėjom, tik sykį buvom nusivilkę iki mariatakespictures(kuri mūsų šeimoje vadinama marijute) namų. Pagėrėm, pabuvom ir grįžom. Kadangi aš spėjau pajusti užsieninės mokyklos pranašumus(per savaitę ten turiu būt 3 valandas, iš kurių viena- klasės valandėlė), tai beveik nieko neveikiu ir žiūriu per dienas the city, nors turėčiau daryt visokiu researchus ir kitus dalykėlius. Lietuvos dar nesapnuoju ir apie juodą duoną nesvajoju, šuo ir kariamas pripranta. Ir nepaisant, kad dėl klimato kaitos persirgau sloga, beveik gripu ir herpiu, čia yra galbūt ne svajonių šalis, bet tikrai ne didžiausias nuklydimas nuo teisingo kelio.
mūsų pamėgtame portale delfi.lt pasirodo šalia rubrikos "delfi gyvenimas" beesantis puikus išradimas norinčioms kardinalių pokyčių savo gyvenime prie puodu, bei norinčioms būti stilingomis, nustebinti vyrus:
Net ir Ūkanotajame Albione galima rasti nuostabiosios Viktorijos pėdsakų. Tuo aš įsitikinau vos atskridus čia ir pamačius šį puikų vaizdą pro national express autobuso langą. Nuostabus sutapimas, kad po žodžiu VIKTORIJA ryškiausiai švietė lietuviškas žodis "parduotuvė".Tai geras ženklas. Beveik toks pat geras, kaip pilna fūra Mini Cooperiu, aplenkusi mūsų autobusą pakeliui į Šervudą.
Mūsų visų draugė Liuba vakar iš tos nevilties sugalvojo įtaisą funkcijomis atitinkantį virtuvinę mikrobangos krosnį. Štai pažiūrėkite kaip dailiai joje skrunda kažkoksai tai sūrinis užkandis:
Artėjant didžiajai mokyklos šventei( į kurią man pirmą sykį nereikia), apėmė visiškai žlugdanti depresija. Ta 12 metų rutina tapo tiesiog savaime suvokiamu reiškiniu, todėl labai keista nepirkti pieštukų, trintukų ir kreidelių prieš rugsėjį. Pagaliau susigyvenus ir netgi apsipratus su paauglyste, ji tiesiog baigiasi pačioje laimės viršūnėje, kai turi pilnametystę, legalų alkoholį, teises , dalį sveiko proto ir kai galvoji"va dabar tai pagyvensiu", tau reikia apleist tėvų namus, pakuot tašes, "sėst ant savo šiknos" ir per naktį tapti atsakingam, protingam ir žinančiam, ko nori iš gyvenimo. man iki rugsėjo pirmosios liko visas mėnesis ir aš jaučiuosi žmogus be statuso.kai visi tik ir čiauška apie lsp, butus, nuomas, kraustymąsi, man belieka guostis, kad Albione bus geriau, nei Marijos žemėj( čia žinoma apie Marę) ir kad laukia didžiausia gyvenimo adventurė. O vilčių aš dedu daug: susrinkt visą negautą vyrijos dėmesį, išmokt naujų kietų dalykų ir apsiprast su buitim. Taigi, kol dar yra laiko, atsidžiaugiu lietuvišku volfu ir tėviškės laukais. Mėkit mokyklą, kol galit, ir gerai mokykitės. Te nenuvysta rytoj gėlės ir nesiglamžo uniforminiai švarkai.
Šiandien sėdėdama kirpykloj pagalvojau, kaip žmogus gyveni ir vis nori permainų, kad ir tokių,kurios žada Iced Chocolate, bet pažvelgus tiesai į akis matom į black raven 203 veidrodyje. Per savo ilgą plaukų dažymo istorija supratau, kad yra tik trys plaukų spalvos- geltona, juoda ir ryža, t.y. viskas, kas lorealio paletėj yra tarp juodos ir geltonos. Liūdniausia, kad ilgainiui ta ryža vis vien pavirsta į juodą ir vėl laukia užburtas šviesėjimo-tamsėjimo ratas. Galbūt palaikysite mane tuštybės karaliene, bet pardon kokia industrija gyvuoja dėl tų kelių kuokštų ant piliečių galvų. Visas pasaulis margina savo galvas norėdami pasikeitimų, paslėpti žilas šaknis ar tiesiog norėdami panaikinti prisiminimą apie ex vaikiną, kuris taip mėgo natūraliai pilkas jūsų kasas. Tikriausiai vienas geriausių jausmų yra nusidažyt šaknis, gaut tos stebuklingos spalvotosios chemijos į savo plauko folikulus ir visai nesvarbu, ar esi Marytė, dažanti savo plaukus joanne dažais už 3.99 ir suteikiančiais nuostabų baklažano atspalvį, ar ponia Valentaitė pas rimdžių dažanti kasas aukso dulkėmis. Taigi, gink Dieve nelinkiu paškudint savo plaukų visokia kvarba, kuri už savaites nusiskalbia ir nebeblizga, bet tiesiog noriu dar kartą pasidžiaugt kirpyklomis ir jų teikiamais malonumais. Te atsiranda spalvų nykiuose lietuvaičių gyvenimuose.
p.s. senei matėm gražių vyrų, prie šios grožio temos segu keleta.
Su dideliu džiaugsmu pranešu, kad mūsų viktorije žengė pirmą žingsnį bobiškos spaudos link - "Panelės" žurnalo rugpjūčio mėn. numerio laiškų skyriuje išdidžiai rymo kuklus(bet pastebėtas!) tekstukas apie išleistuves, pasirašytas Nadios T. vardu. Tebūnie tai paskata atgimimui.
Pristatau dar vieną savo laidos unikalų atvejį -Rolandą(liaudyje žinomą kaip Roledą). Šis vyrukas išgarsėjo savo debiutu mokykloje, kai sugebėjo visą dainą išdainuoti tonacija žemiau nei grojo muzika. Rolandas turi daug draugių, kurias vadina bestėm, ir nė vieno draugo. Mėgsta soliariumą, savaiminio įdegio kremą, aptemptus rūbus ir savifotografiją. Kaip pats teigia, yra nemonotoniškas ir komunikabilus. Jei norėsit kontaktų - kreipkitės, jis mėgsta naujas pažintis.